10 žingsnių kaip pasiruošti ekonominei krizei, kokių veiksmų imtis ir kaip apsaugoti savo asmeninius finansus.
Kas bus jei prarasiu darbą? Kaip mokėti paskolą už būstą? Kaip mokėti už vaikų mokslą? Tokie ir panašūs klausimai krizės laikotarpiu sukasi daugelio galvoje. Mintis, kad negalime kontroliuoti situacijos ir esame priklausomi nuo globalių įvykių gali lengvai įvaryti depresiją. Ir nors tokių įvykių kaip ekonominė krizės, mes negalime valdyti, mes galime jiems pasiruošti arba imtis tinkamų veiksmų krizei atėjus.
Manopinigai.co.uk pateikia 10 patarimų, kaip elgtis su savo asmeniniais finansais atėjus neramiems laikams.
1.Fondas nenumatytiems atvejams
Jei krizė jau atėjo, tai tokiam fondui kaupti pinigus tikriausiai per vėlu, tačiau fondas neplanuotiems gyvenimo atvejams (anglai jį vadina “rainy day fund”), tai vienas kertinių asmeninių finansų principų. Elementariai šnekant, tai yra tos santaupos, kurios atskirtos nuo visų kitų pinigų ir, kurios skirtos išgyventi nenumatytus ir finansiškai sudėtingus laikotarpius. Sumą, kuri jums bus reikalinga apibrėžti sunku, bet asmeninių finansų specialistai rekomenduoja turėti pinigų, kurių užtektų bent jau 3-6 mėnesių išlaidoms padengti, negaunant jokių kitų pajamų. Kuo fondas didesnis, tuo geriau.
2.Biudžeto planavimas
Ekonominio pakilimo laikais retas kuris užsiima net ir elementariu savo ar savo šeimos biudžeto planavimu. Krizės laikotarpiu detalus biudžeto vedimas yra vienas pagrindinių žingsnių būti tikram, kad jūs neprarasite savo finansų kontrolės. Jūs nuolat turite matyti, kur ir kiek išleidžiate. Tik turėdami biudžetą, žinosite ko galite atsisakyti, kur sutaupyti ir kaip paskirstyti pinigus.
3.Ieškokite papildomo uždarbio
Papildomas uždarbis krizės metu gali būti puiki išeitis sulaukti ramesnių laikų. Papildomi pinigai gali būti generuojami reguliariai, kaip kad susirandant naują papildomą darbą internetu ar dirbant papildomas valandas antrame darbe. Taip pat nepamirškite apie turimų ir nereikalingų daiktų pardavimą. Ir pinigų uždirbsite ir vietos atlaisvinsite.
4.Peržiūrėkite įsiskolinimus
Turimos paskolos gali tapti nepakeliamu balastu jūsų asmeniniams finansams. Peržiūrėkite savo turimus įsiskolinimus, sudarykite mokėjimų planą ir padenkite paskolas, jei yra tokia galimybė (aišku, nenaudokite tam paskutinių turimų santaupų). Jei negalite susitvarkyti su turimais finansiniais įsipareigojimais kreipkitės į paskolos teikėją dėl mokėjimų atidėjimo arba kitų lengvatų. Daugelis bankų krizės laikotarpiu supratingai siūlo pagalbą savo klientams. Ir pasistenkite išvengti bet kokių naujų paskolų!
5.Padidinkite įmokas už būsto paskolą
Jei yra tokia galimybė ir jei jūsų paskolos sąlygos leidžia, atlikite didesnius nei įprasta mokėjimus už būsto paskolą. Kitaip sakant, sumažinkite savo skolos dalį. Krizės metu ir po jos nekilnojamo turto kainos dažnai krenta, todėl jei jūsų būsto vertė nukrito daugiau nei jūsų turima dalis, tokiu atveju, būsto pardavimo metu jūs ne tik neuždirbsite, bet dar ir galite patirti nuostolių.
6.Apsaugokite esamas santaupas ir investicijas
Ar kada nors susimąstėte, kodėl krizės metu beveik viskas ritasi žemyn. Viskas į ką paprastai investuojama –akcijos, žaliavos, nekilnojamas turtas – viskas važiuoja žemyn. Todėl, kad visi didieji investuotojai, matydami kokia nepastovi situacija, nustoja investuoti ir netgi išsiima savo pinigus (t.y. parduoda aktyvus) ir perveda į labiau pastovų turtą. Tai yra renkamasi galimybė geriau išlaikyti, kas turima, nei pabandyti uždirbti. Todėl ir jums, jei esate investavę į nepastovius aktyvus, reikėtų apsvarstyti galimybę išsiimti turimus pinigus ir apsaugoti tai ką turite. Dažniausiai tokioje situacijoje žmonės renkasi investuoti į auksą, kas yra saugus variantas, bet ne šimtaprocentinis. Kitais atvejais, dažniausiai pinigai laikomi grynaisiais arba banko sąskaitoje.
7.Investuokite
Ok, šitas punktas yra priešingybė prieš tai buvusiam. Taip dauguma žmonių krizės metu susilaiko nuo investicijų, tačiau yra ir tie, kurie labai daug uždirba. Esmė ta, kad krizės ir pokriziniu laikotarpiu labai išauga infliacija, todėl jei laikote pinigus banke arba po pagalve, jų vertė gali nukristi. Suma turima ta pati, o nupirkti už ją galite mažiau. Norėdami to išvengti, galite bandyti investuoti t.y. išlošti iš nukritusių kainų ir vėliau smarkiai uždirbti. Tačiau reikėtų žinoti, jog tokioms investicijoms turėtų būti skirti tik po visų būtinų išlaidų atlikę pinigai, investicijas turėtumėte galėti išsigryninti bet kada, jei yra poreikis ir neturėtumėte tikėtis pelno greitai.
8.Peržiūrėkite ilgalaikius planus
Jeigu turite didelių ilgalaikių planų, tokių kaip būsto ar automobilio pirkimas, tai geriau palaukite metus ar du, kol situacija aprims. Ekonominis nestabilumas gali privesti prie nekilnojamo turto kainų kritimo po kelių metų ir jūs tikrai nenorėsite didinti savo finansinių įsipareigojimų, nežinodami ar rytoj turėsite darbą. Beje, turimos santaupos gali būti reikalingos padengti elementarias pragyvenimo išlaidas.
9.Gyvybės draudimas
Gyvybės ir sveikatos draudimai gali atrodyti kaip ne patys svarbiausi dalykai už kuriuos reikėtų mokėti tokiu sudėtingu laikotarpiu, tačiau yra atvirkščiai. Neturėdami draudimo jūs rizikuojate įstumti save (jei, tarkime, prarastumėte darbą dėl sveikatos, o naują susirasti bus sunku dėl pakilusio nedarbo) arba dar baisiau savo artimuosius (jei iškeliautumėte į dausas) į nepakeliamus finansinius sunkumus. Todėl geriau taupyti kitur, bet draudimą turėti.
10.Planas B ir C
Net jei imatės visų įmanomų priemonių, kad apsaugoti savo asmeninius finansus, to gali nepakakti. Kartais gali atsitikti taip, kad jums teks imtis plano B arba C ir tokius planus geriau apgalvoti iš anksto. Kai kam teks iš automobilio persėsti ant dviračio. Kitiems iš nuomojamo buto keltis į nuomojamą kambarį arba grįžti gyventi pas tėvus. Tretiems teks bent kuriam laikui darbo ieškoti užsienyje. Konkretaus patarimo čia nėra, tačiau jei tokius planus turėsite atsargoje, ir iškils būtinybė jų imtis, jūs galėsite veikti greičiau ir išvengsite papildomo streso.