Jeigu jūsų gyvenime išaušo diena, kai susiruošėte pirkti būstą Anglijoje, tai labai tikėtina, kad jums teks susidurti su dviem sąvokoms, kurios apibrėžia jūsų teises į nekilnojamąjį turtą – „Leasehold” ir „Freehold”.
„Leasehold” ir „Freehold” – kas tai yra?
Realiai lietuvių kalboje nėra tinkamo vertimo abiem terminams, todėl norint suprasti apie ką eina kalba, teks įsigilinti, kas slepiasi už šių sąvokų.
Anglijoje ir Velse „leasehold” ir „freehold” yra dvi pagrindinės nekilnojamo turto nuosavybės ir valdymo formos, kurios nurodo jūsų kaip turto savininko teises, pareigas ir galimybes. Aiškinant paprasčiau:
„Freehold”– tai tokia nuosavybės teisė, kurios turėtojas valdo ne tik nekilnojamą turtą, bet ir žemę ant kurios tas turtas pastatytas.
„Leasehold” – tokios nuosavybės teisės turėtojas turi teisę tik į būstą, tačiau jam nepriklauso žemė ant kurios pastatytas nekilnojamas turtas. Šiuo atveju, jei jūs perkate su „leasehold” teise, tai teoriškai jūs tiesiog nuomojatės būstą iš to asmens arba organizacijos, ant kurio žemės pastatytas jūsų nekilnojamas turtas.
Freehold
Norint suprasti kas yra „freehold”, didelių pastangų nereikia. Tai yra pati paprasčiausia ir patogiausia turto valdymo forma. Nekilnojamas turtas ir žemė ant kurios jis stovi priklauso jums.
Tiesa, kartu su teisėmis, jums tenka ir daug daugiau pareigų. Kadangi jūs esate viso ko savininkas, jums teks rūpintis ir nekilnojamo turto ir žemės priežiūros išlaidomis.
„Freehold” teisė labiausiai paplitusi ir dažniausiai taikoma, kai kalbama apie individualių namų nuosavybę. Tai yra vienas sklypas, vienas namas, vienas savininkas.
Leasehold
„Leasehold” nuosavybės teisė yra fundamentaliai kitokia. Tokia stipriai kitokia, kad į Angliją atvykusiems lietuvaičiams būna problematiška suvokti, jog nekilnojamas turtas gali būti įsigijimas tokiu būdu.
Su „leasehold” dažniausiai galima susidurti perkant butus. Žemės savininkas („freehold”) nusprendžia pastatyti butus savo sklype ir parduoti juos pagal „leasehold”, apibrėžtam metų skaičiui. Butą įsigijęs pirkėjas gauna visas teises butą parduoti, iškeisti, atiduoti kaip palikimą ir t.t, tačiau tik tuo laikotarpiu, kuris numatytas pagal „leasehold”. Kitaip sakant, nors jūs perkate butą, teoriškai jūs išsinuomojate jį labai ilgam laikotarpiui ir turite daugiau teisių nei nuomodamiesi pagal įprastą nuomos sutartį.
„Leasehold” minusai ir pliusai
Vienas svarbiausių momentų į kuriuos reikia atkreipti dėmesį perkant butą su „leasehold” – mokestis už žemės nuomą („ground rent”). Nepaisant to, jog perkate butą (už kurį greičiausia mokate banko paskolą), jums tenka mokėti sutartą mokestį už žemę, ant kurios jūsų būstas pastatytas. Šis mokestis kartas nuo karto gali būti padidinamas, todėl planuodami savo biudžetą į tai turite atsižvelgti.
Dar reikia atsižvelgti į „leasehold” galiojimo periodą. Kuo jis ilgesnis, tuo geriau tiek jums, tiek ir galimam potencialiam būsto pirkėjui. Paprastai, jei jūs norite pirkti bustą, kurio „leasehold” galiojimas trumpesnis nei 80 metų, tai tikėtina, jog bankai ne skubės suteikti paskolos tokio turto pirkimui.
Trumpėjant „leasehold” laikotarpio galiojimui, krenta ir buto kaina. Taip yra dėl to, jog „leasehold” pratęsimas (jei žemės savininkas sutiks pratęsti) kainuoja nemažus pinigus. Potencialūs pirkėjai, tokiu atveju gali geriau dairytis buto, kuris jau turi ilgą galiojančią žemės nuomos sutartį.
Dar vienas neigiamas momentas, tai pilnos kontrolės neturėjimas, kai kalba eina apie taisykles. Sutartyje gali būti numatyti apribojimai dėl būsto pertvarkymo, naminių gyvūnų laikymo ar pievelės prie namų naudojimo (pvz: jokių BBQ).
Nuomos pratęsimas
Butai, kurie įsigyjami su „leasehold”, turi numatytą laikotarpį, kuris dažniausiai siekia nuo 99 iki 125 metu (kai kurias atvejais jis gali būti smarkiai ilgesnis). Šiuo laikotarpiu, butas gali būti parduodamas ir perkamas, tačiau pagrindinės taisyklės nesikeičia – metams bėgant nuomos laikotarpis trumpėja, o buto vertė mažėja. Kuo mažesnis likęs „leasehold” periodas, tuo pirkėjui sunkiau gauti paskolą tokio buto pirkimui.
Teoriškai, ištiksėjus visam numatytam laikui, butas gali pereiti į žemės savininko „freehold” rankas. Žodžiu, gyveni gyveni bute ir vieną dieną sužinai, kad gali iš jo jau kraustytis lauk. Tačiau realybėje ne viskas taip dramatiška.
Buto savininkas galimybę pratęsti savo nuomos sutartį, tačiau tam reikalingos kelios aplinkybės.
Butas jums turi priklausyti bent 2 metus, po ko jus gaunate teisę kreiptis dėl nuomos sutarties pratęsimo. Antras aspektas – pratęsimo kaina. Jūs, aišku, galite norėti papildomų 90 metų, kad pratęsti savo nuomą ir palikti viską vaikams ir vaikaičiams, tačiau žemės savininkas gali turėti kitokią nuomonę. Jis gali nustatyti kainą, kuri bus nemotyvuotai aukšta. Tokiu atveju, jums gali tekti kreiptis į teismą, kad jo nurodymu, prašoma suma būtų pakeista.
Svarbu atminti, kad kuo likęs nuomos periodas mažesnis, tuo brangiau gali kainuoti pratęsimas. Paprastai pratęsimo kaina smarkiai išauga, jei likęs nuomos periodas yra 80 metų ir mažiau. Dėl šios priežasties reikėtų pasirūpinti „leasehold” pratęsimu kuo anksčiau.